Baklažanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Solanum melongena
Baklažanas (Solanum melongena)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
(
Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis:
Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima:
Bulviniai
( Solanaceae)
Gentis:
Kiauliauogė
( Solanum)
Rūšis:
Baklažanas
( Solanum melongena)
Baklažanas (lot. Solanum melongena, angl. Eggplant, vok. Aubergine) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.
Vienmetis, 115-180 cm aukščio augalas. Stiebas tvirtas, šakotas. Lapai širdiški, tamsiai žali su violetiniu atspalviu. Žiedai stambūs, violetiniai. Vaisiai dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formų, prinoksta skirtingu laiku, sveria nuo 40 iki 100 g, sodrios violetinės spalvos. Kai kurių veislių vaisiai būna geltonos, rudos, žalios spalvos. Žydi gegužės – rugsėjo mėn.
Turinys
Kilmė
Augalo tėvynė – [[tropikai|tropiniai Indijos rajonai. Iš čia prieš 2500 metų pateko į Kiniją, o XVI a. atvežtas į Europą, kur laikytas dekoratyviniu augalu. 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove. Dabar daug jų auginama ispanijoje, Prancūzijoje, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje auginamas soduose, dekoratyviniuose sklypuose.
Sudėtis
Baklažanuose yra 0,9% baltymų, apie 3,5% cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2% ląstelienos, 0,3% riebalų, 93,2% vandens, vitaminų B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių ir sausųjų medžiagų. Tai nekaloringa daržovė.
Mityba
Visos mineralinės medžiagos yra odelėje, todėl baklažanų nereikia lupti.
Žali baklažanai maistui netinkami. Nesunokusiuose yra nuodingos medžiagos solanino. Tačiau kepti, taip pat ir ant grotelių, troškinti, virti, įdaryti, troškiniuose ar apkepuose vieni ar su kitomis daržovėmis – pomidorais, paprika, svogūnais ir pan. – jie tinka įvairiausiems patiekalams. Minkštimas dera praktiškai su viskuo. Apkepą iš baklažanų ir maltos mėsos – musaką – nacionaliniu patiekalu laiko graikai ir turkai, pietų prancūzai be baklažanų neįsivaizduoja tradicinio troškinio ratatujos. Italai mėgsta gruzdintus baklažanus, su pomidorų padažu ir sūriu. Gerai žinoma iš rytų virtuvės mus pasiekusi baklažanų „ikra“ - tyrė iš keptų baklažanų, gausiai pagardinta prieskoniais, valgoma kaip pagardas prie mėsos ar žuvies arba aptepas ant duonos.
Vaistinės augalo savybės
Baklažanai padeda aterosklerozės gydymui ir profilaktikai, nes jie šalina iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse.
Dėl didelio kalio kiekio, vertinami dietinėje mityboje. Kalis stiprina širdies darbą, padeda greičiau iš organizmo pašalinti skysčius. Rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimai, nusilpus širdies darbui.
Baklažanai naudingi nuo podagros, nes didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą kartu su šlapimu.
Žiedas
Vaisius
taisyti
Pagrindinės daržovės
Agurkas | Ankštinės (pupa - pupelė - žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis - kopūstas - salota) | Moliūgas | Morka | Pomidoras | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Solanum melongena | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baklažanas (Solanum melongena) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Baklažanas (lot. Solanum melongena, angl. Eggplant, vok. Aubergine) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.
Vienmetis, 115-180 cm aukščio augalas. Stiebas tvirtas, šakotas. Lapai širdiški, tamsiai žali su violetiniu atspalviu. Žiedai stambūs, violetiniai. Vaisiai dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formų, prinoksta skirtingu laiku, sveria nuo 40 iki 100 g, sodrios violetinės spalvos. Kai kurių veislių vaisiai būna geltonos, rudos, žalios spalvos. Žydi gegužės – rugsėjo mėn.
Turinys |
Kilmė
Augalo tėvynė – [[tropikai|tropiniai Indijos rajonai. Iš čia prieš 2500 metų pateko į Kiniją, o XVI a. atvežtas į Europą, kur laikytas dekoratyviniu augalu. 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove. Dabar daug jų auginama ispanijoje, Prancūzijoje, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje auginamas soduose, dekoratyviniuose sklypuose.
Sudėtis
Baklažanuose yra 0,9% baltymų, apie 3,5% cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2% ląstelienos, 0,3% riebalų, 93,2% vandens, vitaminų B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių ir sausųjų medžiagų. Tai nekaloringa daržovė.
Mityba
Visos mineralinės medžiagos yra odelėje, todėl baklažanų nereikia lupti.
Žali baklažanai maistui netinkami. Nesunokusiuose yra nuodingos medžiagos solanino. Tačiau kepti, taip pat ir ant grotelių, troškinti, virti, įdaryti, troškiniuose ar apkepuose vieni ar su kitomis daržovėmis – pomidorais, paprika, svogūnais ir pan. – jie tinka įvairiausiems patiekalams. Minkštimas dera praktiškai su viskuo. Apkepą iš baklažanų ir maltos mėsos – musaką – nacionaliniu patiekalu laiko graikai ir turkai, pietų prancūzai be baklažanų neįsivaizduoja tradicinio troškinio ratatujos. Italai mėgsta gruzdintus baklažanus, su pomidorų padažu ir sūriu. Gerai žinoma iš rytų virtuvės mus pasiekusi baklažanų „ikra“ - tyrė iš keptų baklažanų, gausiai pagardinta prieskoniais, valgoma kaip pagardas prie mėsos ar žuvies arba aptepas ant duonos.
Vaistinės augalo savybės
Baklažanai padeda aterosklerozės gydymui ir profilaktikai, nes jie šalina iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse.
Dėl didelio kalio kiekio, vertinami dietinėje mityboje. Kalis stiprina širdies darbą, padeda greičiau iš organizmo pašalinti skysčius. Rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimai, nusilpus širdies darbui.
Baklažanai naudingi nuo podagros, nes didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą kartu su šlapimu.
|
Žiedas |
Vaisius |
| taisyti | Pagrindinės daržovės | |
| Agurkas | Ankštinės (pupa - pupelė - žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis - kopūstas - salota) | Moliūgas | Morka | Pomidoras | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas | ||
